Vėndimi i sheriatit islam ndaj lėrėsit tė namazit
Feja Islame :: Shtyllat e Fesë :: Namazi
Faqja 1 e 1
Vėndimi i sheriatit islam ndaj lėrėsit tė namazit
Vėndimi i sheriatit islam ndaj lėrėsit tė namazit
Falėnderimi i takon Allahut, atė e falėnderojmė dhe vetėm prej Tij ndihmė dhe falje kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojte nga Allahu prej tė kqijave tė vetvetės dhe tė veprave tona. Kė e udhėzon Allahu s'ka kush e lajthit atė dhe kė e largon nga rruga e vėrtet, s'ka kush e uhdėzon. Dėshmoj se s'ka hyjni tjetėr pėrveē Allahut, i Cili ėshtė Njė dhe dėshmoj se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguari i Tij.
Vėllėzer tė dashur,
Jemi nėn kulmin e surės tė bekuar, sureutl-Merjem, nė komentimin e fjalės sė Allahut ku thotė:
"Kėta ishin tė pėrmendurit qė Allahu i gradoi nga pejgamberėt, pasardhės te ademit, prej pasardhėsve tė atyre qė bartėm nė anije me Nuhun, dhe prej pasardhėsve te Ibrahimit dhe tė Jakubit, dhe prej atyre qė i udhėzuam dhe i bėmė tė zgjedhur, kur u lexoheshin atyre ajetet e Allahut, binin nė sexhde dhe qanin"
-Pasi Allahu dhul xhelal ka cekur grupin e gėzuar prej pejgamberėve dhe ato, tė cilėt i pasojnė ato, dhe ishin tė vendosur nė ligjet e Allahut.xh.sh, dhe i kanė respektuar urdhėrat e Tij, dhe obligimet e Allahut i kanė ēuar ne vend dhe ju kanė larguar sė keqės.
Pas kėtij ajeti, Allahu pėrmendė ajetin ku thotė:
"E pas tyre (te mirėve ) erdhėn pasardhės tė kqinjė, qė lanė namazin dhe u dhanė pas kėnaqėsive trupore-epshteve, e mė vonė do tė hidhėn nė gaja (ferr)".
Dallimi i ēuditshėm nė mes kėtyre dy grupeve. Njėri grup, kur lexonin ajetet e Gjithėmėshirėshmit, shkonin nė sexhde duke lotuar. Kurse grupi tjetėr lanė namazin dhe ndogjėn hapat e shejtanit tė mallkuar dhe percollėn hamndjet e tyre dhe shkuan pas epsheve tė tyre dhe i lanė namazet. Ka thėnė Abdullah ibn Mesudi pėr kėtė ajet (Allahu qoftė i kėnaqur me atė):
"E pas tyre (te mirėve ) erdhėn pasardhės tė kqinjė, qė lanė namazin dhe u dhanė pas kėnaqėsive trupore-epshteve, e mė vonė do tė hidhėn nė gaja (ferr)".
Ky ajet sinjalizon ata qė vonojnė namazin nga koha e vet. Na transmeton Ebu Jaela dhe ibni Xheriri dhe ibni mundhiri dhe ibni hatabi dhe tabaraniju ne eosat dhe ibni Nerdeviju dhe bejhakiu ne sunenine tij nga hadithi i Sa'd ibn ebi Vekasit se ka thėnė e kam pyetur tė Dėrguarin e Allahut s.a pėr fjalėn e Allahut ku thotė:
"Tė cilėt ndaj namazit tė tyre janė tė pakujdeshėm"
Tha ( i Dėrguari a.s.):
"Ato janė tė cilėt e vonojnė namazin nga koha e vet.
Kėtė hadith Hakimi e bėri tė vėrtetė.
Allahu ekber..
Ata tė cilėt e vonojnė namazin nga koha e vet, shpėrblimi i tyre ėshtė "do te hidhen ne gaja".
Kurse gaja qė transmeton Buhariu nė Tarihun e tij nga Aishja (Allahu qoftė i kėnaqur me tė) se ka thėnė: gaja ėshtė njė lum nė xhehenem.
Poashtu transmeton ibni Xheriri dhe ibni Mundhiri dhe ibni Ebi Hatimi dhe Tabaraniju dhe Hakimi e vėrtetoi kėtė hadith e edhe Bejhakiu, nga ibn Mesudi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė) pėr fjalėn e Allahut subhanehu ve teala ku thotė:
"dhe mė vonė do tė hidhen nė gaja", ka thenė; gaja ėshtė njė lum nė xhehennem apo njė grop nė xhehennem prej qelbit, largėsija e tė cilit ėshtė pa fund, shija e saj ėshtė shumė e keqe, hidhėn nė tė ata, tė cilėt percjellin epshtet e tyre. Po ashtu kjo ėshtė fjala e ibni Abasit dhe shumė Sahabėve tė Pejgamberit a.s.. Gjithashtu transmetoi ibėn Mundhiri dhe Bejhakiu nga Atau (Allahu e mėshiroftė) ku thotė, pėr fjalėn e Allahut xh.sh. ku thotė:
"O ju qe besuat! Mos t'ju shmangin prej adhurimit ndaj Allahut pasurija juaj e as femijėt tuaj."
Ka thenė, ata tė cilėt pasuria, tregtia, fėmijėt i pėngojnė nga namazi pėr ta falė nė kohėn e vet, s'ka dyshim se ai ėshtė prej tė humberve. Pėr kėtė thotė Allahu xh.sh.:
"E kush bėn ashtu, tė tillėt janė mu ata tė humburit"
Ky ėshtė shpėrblimi i atij qė falėt, por, e vonon namazin prej kohės sė vet paarsye tė lejuar. E falė drekėn nė kohė tė ikindisė, e fale akshamin nė kohė tė jacisė, e lė sabahun pasi qė tė lindė dielli, e kėta do tė hidhėn nė xhehennem, subuhanallah!!!
E ēka mendoni pėr ata, qė e lėjnė namazin krejtėsisht?! Cka mendoni pėr ata qė e humbin namazin duke shikuar telelevizorin, pėr ata qė mirrėn me gjėra kote dhe e lėjnė namazin?!! Vallė ēka mendoni pėr ata qe e humbin namazin, qofshin ata burra apo gra?!!
Ky vendim, ky ligj, na i preku zemrat, na i drodhi zemrat. Tė mjerėt ne tė mjerėt, na vdiqėn zemrat, nu u sėmurėn ato, pėrveē ndonjėrit qė Allahu e mėshiroi, I Dituri i tė msheftave. Ka thenė imam Shewkani nė Nilul Ewtar: " Ska dyshim nė mesin e muslimanėve se ata, tė cilėt e lėjnė namazin duke e refuzuar obligushmėrin e tij janė pabesimtarė". Qė do tė thotė se kush e lė namazin duke refuzuar se ai ėshtė farz, bėhėt pabesimtar (kafir) dhe ai mė nuk ėshtė nė ummetin islam. Me kėtė janė tė pajtimit tė gjithė muslimanė.
Pastaj thotė Shewkani: "Dijetarėt shkėmbejnė mendime rret atij, tė cilit e le namazin nga pėrtacias, duke e ditur se namazi ėshtė obligom-farz, siē ndodhė tė shumica e njerėzve, tė cilėt nuk falėn nga pėrtacia: disa prej tyre thojnė se pėrsoni i tillė nuk del nga besimi por ėshtė mėkatar i madhė. Ata thojnė se ky ose duhet tė pėndohėt ose tė mbytėt me shpatė. Tė kėtik mendimi janė Maliku dhe Shafiu.
Disa dijetarė tjerė shkuan e thanė se ai, i cili nuk falet nga pėrtacia apo nga puna e shumtė nė kohėn e namazit, arsyeja e tė cilit nuk pranohet, ėshtė pabesimtarė. Vendimi i tillė ėshtė rrjedhojė e disa haditheve tė sqaruara, tė cilat e lejojnė edhe mbytjėn e mėnjėherėshme tė pėrsonit tė tillė.
Nga ato, mjafton vetėm dy tė cekim qė tregonė domosdoshmėrinė e prerjes sė tij:
1-Transmeton Buhariu dhe Muslimi nga hadithi i Abdulla ibėn Omerit se i Dėrguari a.s. ka thenė:
" Jam urdhnuar qė ti mbysė njerėzit deri sa tė deshmojnė se vetėm Allahu ėshtė Zoti i Vetėm, dhe se unė jam i Dėrguari i Tij, ta falin namazin, ta japin zeqatin. E nėse e bėjnė kėtė, arantohet nga unė gjaku i tyre, pasuria e tyre, pėr veē meritės sė Islamit. E ndėrsa llogaria qėndron tek Allahu, Poseduesi i bukurisė apsolute.
Nga kėndargumentimi i kėtij hadithi nxjerrim se Pejgamberi a.s. ka urdhėruar qė tė mbytėn derisa ta falin namazin dhe se gjaku i tyre dhe pasurija e tyre, behėt haram pas dy deshmive, pasi qe ta falin namazin dhe ta japin zeqatin.
2-Ndėrsa hadithi i dytė ėshtė transmetuar nga Buhariu dhe Muslimi nga hadithi i Ebu Sa'd El-Hudriut (Allahu qoftė i kėnaqur me tė), ka thenė: "Ka dėrguar Ali ibėn Ebu Talibi, i cili ishte nė Jemen, tek i Dėrguari a.s. njė sasi ari (apo njė pjesė dukat) dhe e ndahu Pejgamberi a.s. atė nė katėr pjesė. Njė njėri tha: "O i Dėrguari i Allahut! Frikohu Allahut! Pejgamberi a.s. tha:
" Mjerė pėr ty, a nuk jam ai qė, mė sė shumti nga banorėt e tokės me takon devotshmeria?! Nė kėtė moment iu afrua Halid ibėn Velidi Pejgamerbit a.s. dhe i tha: "O i Dėrguari i Allahut! A t'ia heq kokėn atij?
Pejgamberi a.s. iu kthye:
"Jo, mundet qė ai e falė namazin"
Halidi tha: "sa prej njerėzve thojnė me gjuhėn e tyre por nuk e kanė me zemėr! Tha i Dėrguari s.a.:
" Unė nuk jam urdhėrua qė ti kontrolloj zemrat e njerėzve e as qė t'ua hapi gjoksat e tyre"
Imam Ibėn Kajjimi thotė pėr kėtė hadith se shkaku, i cilin e ndaloi tė Dėrguarin a.s. qė tė mbytėt ky njeri ishte namazi. Pra, nėnkuptojmė se kush nuk falė namaz, mbytet nėse ai vazhdon nė atė mėkat tė madh.
Falėnderimi i takon Allahut, atė e falėnderojmė dhe vetėm prej Tij ndihmė dhe falje kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojte nga Allahu prej tė kqijave tė vetvetės dhe tė veprave tona. Kė e udhėzon Allahu s'ka kush e lajthit atė dhe kė e largon nga rruga e vėrtet, s'ka kush e uhdėzon. Dėshmoj se s'ka hyjni tjetėr pėrveē Allahut, i Cili ėshtė Njė dhe dėshmoj se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguari i Tij.
Vėllėzer tė dashur,
Jemi nėn kulmin e surės tė bekuar, sureutl-Merjem, nė komentimin e fjalės sė Allahut ku thotė:
"Kėta ishin tė pėrmendurit qė Allahu i gradoi nga pejgamberėt, pasardhės te ademit, prej pasardhėsve tė atyre qė bartėm nė anije me Nuhun, dhe prej pasardhėsve te Ibrahimit dhe tė Jakubit, dhe prej atyre qė i udhėzuam dhe i bėmė tė zgjedhur, kur u lexoheshin atyre ajetet e Allahut, binin nė sexhde dhe qanin"
-Pasi Allahu dhul xhelal ka cekur grupin e gėzuar prej pejgamberėve dhe ato, tė cilėt i pasojnė ato, dhe ishin tė vendosur nė ligjet e Allahut.xh.sh, dhe i kanė respektuar urdhėrat e Tij, dhe obligimet e Allahut i kanė ēuar ne vend dhe ju kanė larguar sė keqės.
Pas kėtij ajeti, Allahu pėrmendė ajetin ku thotė:
"E pas tyre (te mirėve ) erdhėn pasardhės tė kqinjė, qė lanė namazin dhe u dhanė pas kėnaqėsive trupore-epshteve, e mė vonė do tė hidhėn nė gaja (ferr)".
Dallimi i ēuditshėm nė mes kėtyre dy grupeve. Njėri grup, kur lexonin ajetet e Gjithėmėshirėshmit, shkonin nė sexhde duke lotuar. Kurse grupi tjetėr lanė namazin dhe ndogjėn hapat e shejtanit tė mallkuar dhe percollėn hamndjet e tyre dhe shkuan pas epsheve tė tyre dhe i lanė namazet. Ka thėnė Abdullah ibn Mesudi pėr kėtė ajet (Allahu qoftė i kėnaqur me atė):
"E pas tyre (te mirėve ) erdhėn pasardhės tė kqinjė, qė lanė namazin dhe u dhanė pas kėnaqėsive trupore-epshteve, e mė vonė do tė hidhėn nė gaja (ferr)".
Ky ajet sinjalizon ata qė vonojnė namazin nga koha e vet. Na transmeton Ebu Jaela dhe ibni Xheriri dhe ibni mundhiri dhe ibni hatabi dhe tabaraniju ne eosat dhe ibni Nerdeviju dhe bejhakiu ne sunenine tij nga hadithi i Sa'd ibn ebi Vekasit se ka thėnė e kam pyetur tė Dėrguarin e Allahut s.a pėr fjalėn e Allahut ku thotė:
"Tė cilėt ndaj namazit tė tyre janė tė pakujdeshėm"
Tha ( i Dėrguari a.s.):
"Ato janė tė cilėt e vonojnė namazin nga koha e vet.
Kėtė hadith Hakimi e bėri tė vėrtetė.
Allahu ekber..
Ata tė cilėt e vonojnė namazin nga koha e vet, shpėrblimi i tyre ėshtė "do te hidhen ne gaja".
Kurse gaja qė transmeton Buhariu nė Tarihun e tij nga Aishja (Allahu qoftė i kėnaqur me tė) se ka thėnė: gaja ėshtė njė lum nė xhehenem.
Poashtu transmeton ibni Xheriri dhe ibni Mundhiri dhe ibni Ebi Hatimi dhe Tabaraniju dhe Hakimi e vėrtetoi kėtė hadith e edhe Bejhakiu, nga ibn Mesudi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė) pėr fjalėn e Allahut subhanehu ve teala ku thotė:
"dhe mė vonė do tė hidhen nė gaja", ka thenė; gaja ėshtė njė lum nė xhehennem apo njė grop nė xhehennem prej qelbit, largėsija e tė cilit ėshtė pa fund, shija e saj ėshtė shumė e keqe, hidhėn nė tė ata, tė cilėt percjellin epshtet e tyre. Po ashtu kjo ėshtė fjala e ibni Abasit dhe shumė Sahabėve tė Pejgamberit a.s.. Gjithashtu transmetoi ibėn Mundhiri dhe Bejhakiu nga Atau (Allahu e mėshiroftė) ku thotė, pėr fjalėn e Allahut xh.sh. ku thotė:
"O ju qe besuat! Mos t'ju shmangin prej adhurimit ndaj Allahut pasurija juaj e as femijėt tuaj."
Ka thenė, ata tė cilėt pasuria, tregtia, fėmijėt i pėngojnė nga namazi pėr ta falė nė kohėn e vet, s'ka dyshim se ai ėshtė prej tė humberve. Pėr kėtė thotė Allahu xh.sh.:
"E kush bėn ashtu, tė tillėt janė mu ata tė humburit"
Ky ėshtė shpėrblimi i atij qė falėt, por, e vonon namazin prej kohės sė vet paarsye tė lejuar. E falė drekėn nė kohė tė ikindisė, e fale akshamin nė kohė tė jacisė, e lė sabahun pasi qė tė lindė dielli, e kėta do tė hidhėn nė xhehennem, subuhanallah!!!
E ēka mendoni pėr ata, qė e lėjnė namazin krejtėsisht?! Cka mendoni pėr ata qė e humbin namazin duke shikuar telelevizorin, pėr ata qė mirrėn me gjėra kote dhe e lėjnė namazin?!! Vallė ēka mendoni pėr ata qe e humbin namazin, qofshin ata burra apo gra?!!
Ky vendim, ky ligj, na i preku zemrat, na i drodhi zemrat. Tė mjerėt ne tė mjerėt, na vdiqėn zemrat, nu u sėmurėn ato, pėrveē ndonjėrit qė Allahu e mėshiroi, I Dituri i tė msheftave. Ka thenė imam Shewkani nė Nilul Ewtar: " Ska dyshim nė mesin e muslimanėve se ata, tė cilėt e lėjnė namazin duke e refuzuar obligushmėrin e tij janė pabesimtarė". Qė do tė thotė se kush e lė namazin duke refuzuar se ai ėshtė farz, bėhėt pabesimtar (kafir) dhe ai mė nuk ėshtė nė ummetin islam. Me kėtė janė tė pajtimit tė gjithė muslimanė.
Pastaj thotė Shewkani: "Dijetarėt shkėmbejnė mendime rret atij, tė cilit e le namazin nga pėrtacias, duke e ditur se namazi ėshtė obligom-farz, siē ndodhė tė shumica e njerėzve, tė cilėt nuk falėn nga pėrtacia: disa prej tyre thojnė se pėrsoni i tillė nuk del nga besimi por ėshtė mėkatar i madhė. Ata thojnė se ky ose duhet tė pėndohėt ose tė mbytėt me shpatė. Tė kėtik mendimi janė Maliku dhe Shafiu.
Disa dijetarė tjerė shkuan e thanė se ai, i cili nuk falet nga pėrtacia apo nga puna e shumtė nė kohėn e namazit, arsyeja e tė cilit nuk pranohet, ėshtė pabesimtarė. Vendimi i tillė ėshtė rrjedhojė e disa haditheve tė sqaruara, tė cilat e lejojnė edhe mbytjėn e mėnjėherėshme tė pėrsonit tė tillė.
Nga ato, mjafton vetėm dy tė cekim qė tregonė domosdoshmėrinė e prerjes sė tij:
1-Transmeton Buhariu dhe Muslimi nga hadithi i Abdulla ibėn Omerit se i Dėrguari a.s. ka thenė:
" Jam urdhnuar qė ti mbysė njerėzit deri sa tė deshmojnė se vetėm Allahu ėshtė Zoti i Vetėm, dhe se unė jam i Dėrguari i Tij, ta falin namazin, ta japin zeqatin. E nėse e bėjnė kėtė, arantohet nga unė gjaku i tyre, pasuria e tyre, pėr veē meritės sė Islamit. E ndėrsa llogaria qėndron tek Allahu, Poseduesi i bukurisė apsolute.
Nga kėndargumentimi i kėtij hadithi nxjerrim se Pejgamberi a.s. ka urdhėruar qė tė mbytėn derisa ta falin namazin dhe se gjaku i tyre dhe pasurija e tyre, behėt haram pas dy deshmive, pasi qe ta falin namazin dhe ta japin zeqatin.
2-Ndėrsa hadithi i dytė ėshtė transmetuar nga Buhariu dhe Muslimi nga hadithi i Ebu Sa'd El-Hudriut (Allahu qoftė i kėnaqur me tė), ka thenė: "Ka dėrguar Ali ibėn Ebu Talibi, i cili ishte nė Jemen, tek i Dėrguari a.s. njė sasi ari (apo njė pjesė dukat) dhe e ndahu Pejgamberi a.s. atė nė katėr pjesė. Njė njėri tha: "O i Dėrguari i Allahut! Frikohu Allahut! Pejgamberi a.s. tha:
" Mjerė pėr ty, a nuk jam ai qė, mė sė shumti nga banorėt e tokės me takon devotshmeria?! Nė kėtė moment iu afrua Halid ibėn Velidi Pejgamerbit a.s. dhe i tha: "O i Dėrguari i Allahut! A t'ia heq kokėn atij?
Pejgamberi a.s. iu kthye:
"Jo, mundet qė ai e falė namazin"
Halidi tha: "sa prej njerėzve thojnė me gjuhėn e tyre por nuk e kanė me zemėr! Tha i Dėrguari s.a.:
" Unė nuk jam urdhėrua qė ti kontrolloj zemrat e njerėzve e as qė t'ua hapi gjoksat e tyre"
Imam Ibėn Kajjimi thotė pėr kėtė hadith se shkaku, i cilin e ndaloi tė Dėrguarin a.s. qė tė mbytėt ky njeri ishte namazi. Pra, nėnkuptojmė se kush nuk falė namaz, mbytet nėse ai vazhdon nė atė mėkat tė madh.
Similar topics
» BIK; i ashper ndaj GJ.DUKES, i but ndaj Don Anton Kçirës
» Vendimi mbi horoskopin
» Shtyhet sërish vendimi për konferencën mbi islamizmin
» Klinton: Vendimi i Izraelit është sinjal thellësisht negativ
» KUSHTET SHTYLLAT DHE NEVOJAT E NAMAZIT
» Vendimi mbi horoskopin
» Shtyhet sërish vendimi për konferencën mbi islamizmin
» Klinton: Vendimi i Izraelit është sinjal thellësisht negativ
» KUSHTET SHTYLLAT DHE NEVOJAT E NAMAZIT
Feja Islame :: Shtyllat e Fesë :: Namazi
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti përgjigjeni temave të këtij forumi